Kompiuteriai kaista – tai normalu. Problema prasideda tada, kai ventiliatoriai nuolat ūžia visu greičiu, žaidimuose krenta kadrų skaičius, o kompiuteris pats išsijungia pačiu netinkamiausiu metu. Tokiu atveju aukšta temperatūra dažniausiai yra ne priežastis, o pasekmė: kažkas trukdo šilumai pasišalinti.
Šiame straipsnyje paaiškiname, kokios temperatūros yra normalios, kaip jas pasitikrinti, kodėl kompiuteris kaista ir kaip atskirti perkaitimą nuo maitinimo bloko problemų, kai kompiuteris išsijunginėja.
Kokia temperatūra yra normali?
Šiuolaikiniai procesoriai ir vaizdo plokštės suprojektuoti dirbti gerokai karščiau nei prieš dešimtmetį. Pavyzdžiui, AMD Ryzen 7000 ir 9000 serijos procesoriai apkrovos metu gali pasiekti 90–95 °C, ir tai laikoma normaliu darbo režimu – jie tiesiog išnaudoja leistiną šiluminį rezervą didesniam dažniui. Todėl svarbu ne vien skaičius, bet ir tai, kaip kompiuteris elgiasi.
| Komponentas | Ramybės būsena | Žaidimai / apkrova | Verta sunerimti |
|---|---|---|---|
| Stacionaraus kompiuterio procesorius | 30–50 °C | 60–85 °C | nuolat virš 90 °C ir krenta dažnis |
| Vaizdo plokštė | 30–50 °C | 60–80 °C | virš 85 °C, ventiliatoriai sukasi 100 % |
| Nešiojamo kompiuterio procesorius | 40–60 °C | 75–95 °C | nuolat 95–100 °C ir strigimai |
| NVMe SSD diskas | 30–50 °C | 40–70 °C | virš 75 °C |
Tai orientaciniai intervalai – tikslios ribos priklauso nuo modelio ir aušinimo, todėl vertinkite ne tik skaičių, bet ir simptomus: strigimus, krentantį našumą, ūžesį.
Kaip pasitikrinti temperatūras
- HWiNFO (nemokama programa) rodo visų jutiklių temperatūras, dažnius ir tai, ar procesorius mažina dažnį dėl perkaitimo (thermal throttling).
- NVIDIA App arba AMD Adrenalin leidžia matyti vaizdo plokštės temperatūrą tiesiog žaidimo metu.
- Užduočių tvarkytuvas (Ctrl+Shift+Esc): skirtuke „Našumas“ matysite vaizdo plokštės temperatūrą, o procesų sąraše – kas apkrauna procesorių.
Temperatūrą matuokite ne ramybės būsenoje, o po 15–20 minučių žaidimo ar kitos įprastos apkrovos.
Dažniausios priežastys, kodėl kompiuteris kaista
1. Dulkės
Dulkės – priežastis numeris vienas. Jos užkemša radiatorių plokšteles, oro filtrus ir ventiliatorius, todėl šiluma nebeturi kur dingti. Namuose su gyvūnais, kilimais ar kompiuteriu ant grindų dulkių susikaupia gerokai greičiau. Stacionarų kompiuterį verta valyti kas 6–12 mėnesių, nešiojamą – kas metus ar dvejus arba tada, kai jis pradeda kaisti ir ūžti labiau nei anksčiau.
Valydami namuose:
- naudokite suslėgtą orą ar elektrinį oro pūstuvą, o ne dulkių siurblį – siurblio antgalis gali sukelti statinės elektros iškrovą;
- pūsdami prilaikykite ventiliatorių mentes, kad jos neįsisuktų per greitai;
- nepamirškite korpuso filtrų – jie dažniausiai būna priekyje, apačioje po maitinimo bloku ir viršuje.
Nešiojamuose kompiuteriuose dulkės kaupiasi viduje prie radiatoriaus, todėl be ardymo jų dažniausiai neišvalysite. Stacionaraus ar nešiojamo kompiuterio dulkių valymas mūsų dirbtuvėse kainuoja 30 €.
2. Išdžiūvusi termo pasta
Termo pasta užpildo mikroskopinius tarpus tarp procesoriaus ir aušintuvo. Bėgant metams ji išdžiūsta ir praranda savybes – dažniausiai po 3–5 metų, nešiojamuose kompiuteriuose kartais greičiau. Vaizdo plokštėse panašiai sensta ir termo padai, liečiantys atminties lustus. Tipiškas simptomas: kompiuteris kaista vis labiau, nors dulkių viduje nėra.
Termo pastos keitimo kainos: stacionaraus kompiuterio procesoriui – 15 €, vaizdo plokštei – 25 €, abiem – 35 €, nešiojamo kompiuterio procesoriui ir vaizdo plokštei – 50 €. Užsakyti galite termo pastos pakeitimo paslaugos puslapyje.
3. Prastas oro srautas korpuse
Net geriausias aušintuvas nepadės, jei į korpusą nepatenka šviežias oras. Įprasta ir veiksminga schema: priekiniai ventiliatoriai orą įtraukia, galinis ir viršutiniai – išpučia. Dažnos klaidos:
- ventiliatoriai sumontuoti taip, kad pučia vienas prieš kitą;
- korpusas su aklina stikline ar plastikine priekine panele ir be pakankamų oro angų;
- galingame kompiuteryje – tik vienas galinis ventiliatorius;
- kompiuteris stovi uždaroje stalo spintelėje arba prispaustas prie sienos.
Jei planuojate keisti korpusą, rinkitės modelį su tinkliniu (mesh) priekiu. Jų apžvalgą rasite straipsnyje apie geriausius ATX korpusus.
4. Per silpnas ar netinkamai sumontuotas aušintuvas
- Nenulupta apsauginė plėvelė nuo aušintuvo pagrindo – klasikinė naujai surinkto kompiuterio klaida, dėl kurios procesorius įkaista per kelias sekundes.
- Nepakankama prispaudimo jėga ar kreivai prisuktas aušintuvas.
- Skysčio aušinimo (AIO) pompa neprijungta arba sugedusi. Požymis: procesorius įkaista iki 90 °C vos įjungus kompiuterį, net be apkrovos. AIO sistemos paprastai tarnauja apie 5–7 metus.
- Per silpnas aušintuvas galingam procesoriui – pavyzdžiui, mažas dėžutinis aušintuvas ant aštuonių ar daugiau branduolių procesoriaus.
Kaip pasirinkti tinkamą aušintuvą, rašėme straipsniuose „Oro ar vandens aušinimas“ ir „Geriausios procesoriaus aušinimo sistemos“. Pasirinkimą rasite procesorių aušintuvų kategorijoje.
5. Programos, apie kurias nežinote
Jei kompiuteris kaista ir ūžia net nieko nedarant, atidarykite užduočių tvarkytuvą ir surūšiuokite procesus pagal procesoriaus apkrovą. Atnaujinimai, antivirusinis skenavimas ar failų indeksavimas yra laikini, tačiau nuolatinė didelė apkrova ramybės būsenoje gali reikšti kenkėjišką programą, pavyzdžiui, slaptą kriptovaliutų kasimą. Tokiu atveju atlikite pilną antivirusinį patikrinimą.
6. BIOS nustatymai ir spartinimas
Automatinis spartinimas (Intel plokštėse dažnai vadinamas Multi-Core Enhancement, AMD – PBO) gali gerokai padidinti galią ir temperatūrą, o našumo prideda nedaug. Jei turite 13 ar 14 kartos Intel Core i7 ar i9 procesorių, būtinai atnaujinkite BIOS į naujausią versiją – Intel išleido mikrokodo pataisas, kurios riboja šių procesorių įtampą ir mažina nestabilumo riziką.
7. Aplinka
Nešiojamas kompiuteris ant lovos, pagalvės ar kelių uždengia apatines oro angas. Vasarą, kai kambaryje 28 °C, visi komponentai dirba karščiau nei žiemą. Nešiojamam kompiuteriui padeda paprastas stovas, stacionariam – bent keli centimetrai laisvos vietos aplink korpusą.
Kodėl kompiuteris išsijunginėja savaime?
Kai kompiuteris pats išsijungia, dažniausiai kaltas perkaitimas arba maitinimas. Juos atskirti padeda paprastas stebėjimas:
| Požymis | Greičiausiai perkaitimas | Greičiausiai maitinimo blokas |
|---|---|---|
| Temperatūra prieš išsijungimą | kyla iki 95–100 °C | normali |
| Kada išsijungia | po kelių ar keliolikos minučių apkrovos | staiga, dažnai vos prasidėjus apkrovai |
| Kas vyksta prieš tai | strigimai, krentantis kadrų skaičius | nieko – lyg kas ištrauktų laidą |
| Po išsijungimo | iškart įsijungti gali nepavykti, kol neatvės | dažnai įsijungia iš karto |
Maitinimo blokas – dažna priežastis, kai kompiuteris išsijungia žaidžiant. Šiuolaikinės vaizdo plokštės trumpais šuoliais gali vartoti gerokai daugiau nei nurodyta, todėl per silpname ar senstelėjusiame bloke suveikia apsauga, ir kompiuteris užgęsta. Jei neseniai pakeitėte vaizdo plokštę į galingesnę, o maitinimo bloką palikote seną, tai – pirmasis įtariamasis. Galios skaičiavimą rasite maitinimo bloko pasirinkimo gide.
Kitos priežastys: nestabilus atminties profilis (XMP ar EXPO) ar spartinimas – tokiu atveju dažniau matysite mėlyną ekraną ar perkrovimą, o ne išsijungimą; nešiojamuose kompiuteriuose – sugedusi baterija. Windows įvykių žurnale (Event Viewer) įrašas Kernel-Power 41 patvirtina, kad sistema išsijungė netikėtai, bet priežasties nenurodo, todėl stebėkite temperatūras ir aplinkybes.
Kada kreiptis į specialistus
Stacionaraus kompiuterio dulkes galite išvalyti ir patys, tačiau nešiojamo kompiuterio ardymas, termo pastos ir termo padų keitimas vaizdo plokštėje reikalauja patirties. Verta kreiptis, jei:
- kompiuteris kaista net ir po valymo;
- nešiojamas kompiuteris apkrovos metu gerokai sulėtėja;
- kompiuteris išsijunginėja, nors temperatūros normalios – tikėtina maitinimo problema;
- vaizdo plokštės ventiliatoriai barška arba neįsisuka.
Kompiuterį galite atvežti į mūsų dirbtuves Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 20-1, arba atsiųsti paštomatu – išvalysime, pakeisime termo pastą ir grąžinsime. Visus profilaktikos darbus rasite profilaktikos puslapyje. Jei kompiuteris iš viso neįsijungia, skaitykite straipsnį „Kodėl kompiuteris neįsijungia“.
Dažnai užduodami klausimai
Ar 90 °C procesoriui pavojinga?
Dažniausiai ne. Procesoriai turi apsaugą ir, pasiekę ribą, patys sumažina dažnį. Tačiau jei 90 °C pasiekiama nuolat įprasto žaidimo metu ir kartu krenta našumas, aušinimas nesusitvarko – verta išvalyti kompiuterį ar pakeisti termo pastą.
Kaip dažnai keisti termo pastą?
Stacionariame kompiuteryje – maždaug kas 3–5 metus arba tada, kai temperatūros kyla, nors dulkių nėra. Karščiau dirbančiuose nešiojamuose kompiuteriuose – dažniau.
Kodėl nešiojamas kompiuteris kaista labiau nei stacionarus?
Nešiojamame kompiuteryje galingi komponentai sutalpinti mažame korpuse su mažais ventiliatoriais, todėl 80–95 °C apkrovos metu jiems įprasta. Svarbiausia, kad oro angos nebūtų uždengtos, o radiatorius – užsikimšęs dulkėmis.
Ar kompiuterį galima valyti dulkių siurbliu?
Nerekomenduojama. Siurblio antgalis gali sukelti statinės elektros iškrovą, o stiprus oro srautas – per greitai įsukti ventiliatorius. Geriau naudoti suslėgtą orą ar elektrinį oro pūstuvą.
Taip pat skaitykite: Kodėl stringa kompiuteris ir lėtai veikia? Kaip rasti priežastį
